Stiklinės dūmų užtvaros

Gaisro metu liepsnos nėra vienintelis pavojaus šaltinis. Dūmai kelia didžiausią pavojų žmonėms  – apsinuodijimas degimo produktais  yra viena iš pagrindinių žmonių žūties gaisro metu priežastis. Be to, dūmai labai sumažina matomumą patalpose ir tuo gerokai apsunkina evakuacinių kelių suradimą. Todėl visos galiojančios gaisrinės saugos taisyklės reikalauja, kad dideli visuomeninės paskirties pastatai būtų suskirstyti į mažesnes lengviau valdomas ir dūmų detektoriais kontroliuojamas zonas. Efektyviausiai tai pasiekiama  įrengiant dūmų užtvaras (barjierus) ar/ir dūmų sulaikymo užuolaidas.

Nedegios dūmų užtvaros (barjierai) įrengiamos lubų lygyje ir gaisro metu jų ribojamoje erdvėje sukuria dūmų rezervuaro efektą, taip apribodamos šilumos ir toksiškų dūmų plitimą pastato erdvėje. Dūmų užtvarų įrengimas medžiagos ir konstrukcija yra reglamentuojama LST EN 12101-1 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 1 dalis. Dūmų užtvaroms keliami techniniai reikalavimai” (Smoke and heat control systems – Part 1: Specification for smoke barriers). Dažniausiai dūmų užtvaros įrengiamos naudojant gipso kartono sistemas, tačiau norint išsaugoti pastato atviras erdves, būtina naudoti stiklines konstrukcijas.  Visos šios paskirties konstrukcijos turi būt išbandytos pagal šiame standarte nurodytą metodiką ir atitikti D ar DH klasės reikalavimams, t.y.  išlikti stabiliai nustatytą laiko tarpą esant 600⁰ C (D klasė) ar aukštesnėj (standartinė ugnies kreivė – ISO 834, EN 1363-1) temperatūroj (DH klasė).

Stiklo lakštai prie lubų tvirtinami nerūdijančio plieno detalėmis, išlaikant bandymais patvirtintus atstumus tarp lubų ir sienų, sudarydami ištisinę užtvarą.